Ilgesnė kelionė automobiliu dažnai reiškia, kad žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas vienoje padėtyje. Kojos ir pėdos gali būti mažai judinamos, o tam tikros jų vietos patirti nuolatinį spaudimą.

Esant neuropatijai, po kelionės gali būti pastebimas tirpimas, dilgčiojimas, spaudimo pojūtis arba kitoks pėdų jautrumo pokytis.

Naudinga stebėti, ar pojūčiai atsiranda tik po labai ilgų kelionių, ar ir po trumpesnio važiavimo.

Kelionės metu, kai tai saugu ir įmanoma, galima sustoti, pakeisti kūno padėtį ir trumpai pajudėti.

Sėdėjimo padėtis turėtų būti kuo patogesnė. Pėdos neturėtų būti ilgai prispaustos prie kietų paviršių ar laikomos nepatogiu kampu.

Svarbu ir avalynė. Ji neturėtų per stipriai spausti pirštų ar pėdos viršaus.

Po kelionės naudinga prieš pradedant eiti trumpai įvertinti kojų stabilumą. Jei pėdos yra aptirpusios, pirmuosius žingsnius geriau atlikti neskubant.

Taip pat galima apžiūrėti pėdų odą ir patikrinti, ar nėra ryškių spaudimo žymių, nutrinimų ar kitų pokyčių.

Jeigu žmogus vairuoja, svarbu atsakingai įvertinti, ar pėdų jautrumo pokyčiai neturi įtakos pedalų valdymui.

Jeigu po kelionių pojūčiai kartojasi, ilgai nepraeina arba turi įtakos saugiam judėjimui, verta tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.